Pradžia
Chanemijos pramonė
Miško pramonė Tekstilės pramonė Nuorodos

Miško pramonė

Gausūs istoriniai paminklai liudija apie tai, kad, kiek atsimena žmonės, Kinijos teritorijoje tęsėsi didžiuliai miškų masyvai. Tankūs miškai kilimu dengė Didžiąją Kinijos lygumą. Vienas žymiausių senovės Kinijos filosofų, Mynczy, rašė: Jao valdymo laikais (t. y. 5-4 tūkstantmečiai prieš mūsų erą - J. B., kai Pasaulis dar nebuvo užvaldytas, audringais srautais tekėjo vandenys, vešliai augo žolė ir medžiai, greitai dauginosi paukščiai ir žvėrys. Tačiau dar gerokai prieš mūsų erą, pereinant nuo medžioklės ir žvejybos prie gyvulininkystės ir žemdirbystės, prasidėjo miškų naikinimas. Pirmąja žemdirbystės auka tapo Chuanchės baseino miškai, po to palaipsniui buvo išnaikinti visi šalies rytų miškai.- Labai daug žalos miškams padarė nesibaigiantieji feodalinių valstybių tarpusavio karai ir baudžiamieji žygiai prieš sukilusius valstiečius. XIX a. viduryje pramonei plėsti ir geležinkeliams tiesti reikėjo daug medienos. Kadangi tuo metu labiausiai gyvenamų ir geriausiai transportu aprūpintų rajonų miškai buvo smarkiai nuskurdinti, buvo pradėta eksploatuoti iki to laiko neliesti Pietų Mandžiūrijos, Taivanio, Junanės ir kiti rajonai. Nors kapitalistinės miškų eksploatacijos laikotarpis buvo palyginti neilgas, grobuoniškas kirtimas padarė Kinijos miškams daugeliu atvejų ne mažiau žalos, kaip visas ilgas feodalizmo laikotarpis. Dabartiniu metu Kinijoje miškai užima tik 8% teritorijos- daug mažiau, negu kitose didelėse pasaulio šalyse. Svarbiausias šalies miškų rajonas- Šiaurryčių Kinija ir Vidinė Mongolija. Jam tenka V3 miškų ploto ir daugiau kaip 3/s visų medienos atsargų. Iš likusiųjų rajonų pažymėtina tik Pietvakarių Kinija, kur miškų, nors ir daug retesnių, yra nemažoje teritorijoje. Šiaurryčių Kinija - svarbiausias medienos tiekėjas ir vienas pagrindinių jos naudotojų. Čia žemdirbyste imta verstis palyginti vėlai - XIX a. viduryje, ir ji spėjo paliesti daugiausia rajono pietų ir centro lygumas. Kalnuose - Didžiajame ir Mažajame Chigane, Canbaišane ir kitur - miškai palyginti gerai išliko. Didžiausią ūkinę reikšmę turi šiaurryčiuose labiausiai paplitusi veislė - daūrinis maumedis. Jo tvirta mediena naudojama pabėgiams, telegrafo stulpams ir plačiai pritaikoma statyboje. Iš maumedžio pastatyta dauguma Pekino rūmų bei šventovių. Lengva, tvirta ir gerai apdirbama korėjinio kedro mediena naudojama statyboje, ir Įvairiausiems dirbiniams. Eglė ir kėnis naudojami popieriui gaminti, iš pušies daromi poliai, pabėgiai, statomi tiltai ir laivai. Mažiau panaudojamos lapuočių veislės. Šiaurryčių Kinijai tenka iki 70% miško paruošų. Daugiausia medienos duoda Mažasis Chinganas, ypač Ičunio miesto rajonas, duodąs pusę paruošų. Antrąją vietą užima Canbaišanis. Didžiojo Chingano miškai dar tik pradedami naudoti. Šiaurryčių Kinijoje yra svarbiausi medžio apdirbimo ir popieriaus pramonės centrai, stipri miško chemijos pramonė. Centrinėje ir Pietų Kinijoje reikšmingiausi Nanlino miškai. Pereidamas šį kalnagūbri, visur, netgi pačiuose nederlingiausiuose raudonžemio šlaituose, matai kresną, nereiklią masiono pušį, pažįstamą iš daugelio kinų piešinių. Šios pušies mediena - bloga statybinė medžiaga, bet užtat geras kuras. Be to, šis medis labai greit auga ir gerina dirvą, todėl vietos gyventojai mielai jį veisia. Antra svarbesnė šio rajono miško veislė - aukšta ir liekna, panaši į piramidinę tuopą, kuningamija. Elastinga ir lengva kuningamijos mediena atspari puvimui ir naudojama statybai bei smulkiems dirbiniams. Sis medis taip pat labai greit auga, ir jo auginimas sudaro nemažą kalnų rajonų valstiečių pajamų dali. Skirtingai nuo Šiaurryčių Kinijos, kur mediena vežama geležinkeliais, centriniuose ir pietų rajonuose miškas plukdomas upėmis. Trečias miško pramonės rajonas - Pietvakarių Kinija. Čia ruošiama įvairios eglės rūšys, kėniai, pušys, tiko medis. Miško masyvai susitelkę sunkiai prieinamuose kalnuose, kur nėra kelių' ir upės mažai tinką plukdymui. Todėl šis rajonas pagal savo išteklius duoda dar mažai medienos. Miško paruošos metai iš metų auga. Artimiausiais metais jos gali pralenkti medienos priaugimą miškuose. Be to, nemiškingos dirvos lengvai išplaunamos ir virsta dykumomis. Todėl Kinijoje labai svarbu miškus atnaujinti bei užsodinti. Milžiniški miškų ruožai, sodinami palei vakarinį Mandžiūrijos žemumos pakraštį ir lygiagrečiai su Didžiąja Kinijos siena Sensi ir Gansu šiaurėje, užstos kelią sausvėjams ir barchaniniams smėliams iš Centrinės Azijos. Tokie ruožai Geltonosios jūros pakrantėje užtvers kelią jūrų vėjams. Miško sodiniai Liosinėje plynaukštėje žymiai sumažina dirvos išplovimą, o Chuanchės žemupio rajone sulaiko smėli, paliktą šios upės potvynių. Pramoninės reikšmės miškai veisiami rajonuose, esančiuose i pietus nuo Janczycziano upės; ypač daug čia sodinama kuningamijų. Taip kinų liaudis Įgyvendina šūkį: Tebūna kalnai žali, o upės
mėlynos.